stiklas

stìklas sm. (4) Š, DŽ, NdŽ, KŽ, (2) NdŽ 1. sing. SD338, H, R, MŽ236, K, Sut, N, L, Rtr trapi, skaidri medžiaga: Stiklo dirbtuvė LL248. Stiklo puodelis LL228. Stiklo pramonė rš. Zbonas didis iž stiklo arba iž molio, ankšto kaklo SD5. Tasai vilas stiklą farbavotą parduost mumus už brangiuosius akmenis DP383. | Stiklo audinys SkŽ293. Kvarcinis stiklas PolŽ406. Veidrodinis stiklas PolŽ406. Skystas stiklas PolŽ406. Stiklo vata PolŽ39. Stiklo pluoštas PolŽ53. ^ Stiklo šukių nemėtyk atžagariom rankom LTR(Km). Ledas kai stìklas OZ53. Balta kap stìklas [paklodė] Rod. Tokius lašinius kai stìklo (skaidrius) atvežė parduot Jrb. Žibėjo kap stìklas viduriai (ištinę nuo ligos) Mrj. Akys kap stìklas (negyvos, kaip numirėlio) Plv. Moteriškės akys – kaip iš stiklo, nieko nesuvokdamos – žiūrėjo į vyrą K.Bor. Vyras gražus muno buvo kaip stìklas Vdk. Laimė yra it stiklas, nes veikiai susikul VP28, M. Stiklo akys, šiaudų kepurė, medžio liemuo, akmens kojos (namas) Varn. 2. tos medžiagos gabalas, šukė: Kas čia tiek stiklų̃ prigurino? Srj. Duona trekši, girgžda, kaip kokių stiklų̃ pripilta gerklė[je] Mžš. Stikláitis į koją įlindo Lkv. Kas atkrimto stiklą? Lz. 3. R178, MŽ236, K taurė, stiklinė: Mūsų vyrai visais laikais prie darbo, o ne prie stiklo buvo pirmieji sp. Vaikai baigia visus stiklùs išdaužyt Snt. Parnešiau vieną stiklą, i tą patį sudaužė Šlu. Pagurinai stìklą, tai nieko negausi [algos] Asv. Jis pildo stiklus ir stiklelius ir ragina išgerti I.Simon. Muzikantai tegul groja, stikluose alus putoja, o jaunieji tegul šoka K.Bink. Tik ir girdis, būdavo, stiklų žvangėjimas bei pukštavimas betraukomų kamščių LzP. Da nepaėmiau stiklo in rankelę, girdžiu šnekant, kad girtuoklėlė BsO310. Mušė stiklùs ir butelius, iškadą padarė DrskD199. ║ į šį indą telpantis kiekis: Vieną stìklą išgėriau J. Davė medaus stìklo metą Kp. Duok man stìklą arbotos Ppl. Atnešk stìklą vandens, tik kad būt pilnas kap akis Alk. Ka kokį stìklą išgera – naujyna Lk. Tik gẽra, stiklùs lenka Krš. Kad aš alaus stìklo neišgeriu, siuvu, krapštau per naktis Pns. Meta stìklą po stiklo, i akys pabals Rdn. Dabar antrą kartą vadino savo abudu draugu prie stiklo vyno LC1880,48. Dešimtį stìklų išgėriau, ik bernelį mylėjau JD685. Da neišgėriau pusę stìklo, nepasėdžiu an žirgelio (d.) Šk. Atejo jop moteriškė, turinti stiklą brangaus vandinio, ir pylė tą ant galvos jo BBMt26,7. 4. Kpč žibalinės lempos liepsną gaubiantis cilindras: Lempai stìklą reik nupirkt Bgt. Pasieniais suolai, kerčioje stalas, ties juo kabo lempa su stikliuku V.Myk-Put. Kalvis tuo tarpu drebančiu pirštu iššluostė stiklą, išsuko dagtį ir užžibino lempą A.Vencl. Verps, lempelę pri kalvarato prisikabinusi, mažą, be stiklo Krt. Lempelytės stikliùkas Imb. 5. tos medžiagos lakštas, dedamas į langus, duris ir pan.: Suskambėjo dūžtančio lango stiklai rš. Jis prasispraudė pro keleivius prie šoferio kabinos ir pabeldė į stiklą rš. Čiagi stìklas išmygtas, ažtat anas klebatuoja Ob. Tai stiklañ, tai medžiagon kala [paukštelis] Rod. Par du stiklù stipriau kaista Brs. Padarė romus i indėjo stiklùs (pasidarė šiltadaržį) Klt. Srūgliai ant stìklo langų prieš lietų žemyn eina J. Priekinis stiklas PolŽ406. Per motinėlę valelėj augau, po šviesiu stikleliu drobeles audžiau LTR(Žmt). Linko jievaras vartuosna, o jo šakelės languosna, o jo lapeliai stiklúosna (d.) Vlk. Pro stìklo langužėlį tėvelis žiūrėjo JD1010. Veizėjo matušė pro stiklo langelį D50. Aš pasėjau lelijėlę po stiklẽlio langeliu DrskD86. Po mano tečio stiklo langeliu alyvėlės žaliavo KlvD93. Pušų stulpai, stìklo langai JD494. | prk.: Stikluõs (automobilyje) sėdi i važiuoja kai ponas Klt. 6. šiaip įvairios paskirties gaminys iš šios medžiagos: Kadai i be stiklų̃ (rentgeno) daug pasakydavo daktaras Klt. Ejo vengrai po žmones ir anie nešiojės stìklų dėžes Jdr. Už jūrelių už marelių radasta žydėjo, – ant seselės baltų rankų stiklelis žėrėjo (d.) Plv. Didinamasis stiklas PolŽ69. Padidinamas stìklas Ds. Blizga pataukavusios jo akys po akinių stiklais J.Balt. Akių stìklas KI127. Per stiklùs žiūrėdams žvai(g)zdes apžvalgyti KI233. Jis buvo trumpo žiūrėjimo, skaitydamas par stìklą žiūrėdavo Skr. Apsauginis stìklas FzŽ; SkŽ293. 7. prk. akis: Labai nuskraustas – vienu stiklù Krš. Vienu stiklù nabagė, neprimato Lk. Ta merga vienu stiklù, yr išdūrę mažai anai akį Rdn. Muno stiklaĩ y[ra] pabėgę: par akuliorius nebmatau nėko Šts. 8. Aln, Šmn, Alks prk. audeklo langas: Paklotę audžia stiklaĩs Pls. Kokiais stiklaĩs inveri audimą, ar dideliais, ar smulkiais? Rk. Vienas audimo stìklas juodas, kitas raudonas, trečias žalias Rod.

◊ kaĩp stìklas

1. puikus, gerai prižiūrimas: Trobesiai kaip stiklas, žemė kaip daigynas Žem. Kelias kai stìklas, geras Klt. Dabar kelias su rogėm kaip stiklas Ėr.

2. labai gerai: Su šitokiu traktorium tai kaip stìklas eina Slm.

Marìjos stìklas gipsas: Kai kur jis (gipsas) dar vadinamas Marijos stiklu EncIX31.

nórs po stiklù dė́k niekam netinka: Jau kad nusipiršo mergą, tai nórs po stiklù dė́k Sv. po stiklù laikýti apie labai gražią: Tokią žmoną tik po stiklù laikýt Klvr. stìklo diẽvą pabučiúoti pasigerti: Turbūt stìklo diẽvą pabučiavaĩ? Rmš.

už stìklo pastatýti laikyti be darbo: O Šimonių ūkiui reikia šeimininkės, kuri pati darbo nebijo. Už stiklo pastatyti savo žmonos Krizas nenori I.Simon.